Darbuotojų skatinimas draudimu [2007-05-25]

Nuo liepos 1 d. įsigaliosianti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisa turėtų paskatinti įmonių darbuotojų sveikatos draudimą, kuris laikomas viena veiksmingiausių darbuotojų lojalumo skatinimo priemonių. Kliūtis populiarėti sveikatos draudimui tebelieka šalyje sukurta nelanksti sveikatos priežiūros sistema, menkai išplėtotos privačios gydymo paslaugos.

Draudikai siūlo dalykus, apie kuriuos pirmiausia pagalvoja potencialus pacientas, svarstantis, ar jau tikrai metas eiti pas gydytoją. Būtent – kiek tai kainuos?
„If draudimo“ siūlomame savanoriškame sveikatos draudime iš anksto yra nustatomos dvi draudimo sumos. Viena jų skirta kritinių ligų, tokių kaip infarktas, insultas ar vėžys gydymui. Ši suma paprastai siekia keliasdešimt tūkstančių litų. Kitą draudimo sumą žmogus gali leisti savo ar savo šeimos narių gydymo ar sveikatos stiprinimo tikslais be jokių apribojimų. Tai reiškia, kad šią sumą galima išleisti privačiose gydymo įstaigose ar vaistinėse, perkant vitaminus, optikos prekes, apmokėti išlaidas sveikatingumo centruose, pasimėgauti masažu ir pan. Tam paprastai skiriama nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų per metus“,– pasakoja pirmuosius žingsnius sveikatos draudimo rinkoje žengiančios UAB „If draudimas“ verslo direktorius Saulius Peleckas.
„Apdraustiesiems savanoriškuoju gyvybės draudimu „ERGO Lietuva“ apmoka visą ar dalį sveikatos priežiūros paslaugos kainos, kurios nesumoka Valstybinė ligonių kasa, o pasirinkusiems papildomai – ir dalį išlaidų vaistams, kompensuoja odontologijos ir medicininės reabilitacijos paslaugas. Apdraustam žmogui gali būti atlygintos visos gydymo, profilaktikos ir sveikatingumo išlaidos – nuo vaistų iki gydomųjų masažų ar vandens procedūrų. Jos gali būti apmokamos iki 100%. Be to, gali būti kompensuojamos ir vadinamosios komforto paslaugos, pavyzdžiui, gydymasis vienvietėje arba dvivietėje palatoje, papildoma priežiūra“,– savo bendrovės produktą giria Rimgaudas Staigis, UAB „ERGO Lietuva gyvybės draudimas“ Rizikų valdymo ir žalų reguliavimo skyriaus vadovas.
„Pagal draudimo sutartį draudėjas pasirenka, kokią vaistų dalį sumoka draudikas (gali būti 50–100% Valstybinės ligonių kasos nekompensuojamų vaistų ir atitinkama likusi kompensuojamųjų vaistų kainos dalis). Be to, apdraustasis gali naudotis privačių gydytojų paslaugomis už tai nemokėdamas papildomai; draudimas gali kompensuoti odontologijos ir medicininės reabilitacijos paslaugas“,– neatsilieka Baiginat Kamuntavičienė, UAB „SEB VB gyvybės draudimas“ generalinė direktorė.


Metas įsisukti
Savanoriškojo sveikatos draudimo rinka Lietuvoje pernai sudarė 6,3 mln. Lt. Turint galvoje gyventojų skaičių, tai keliasdešimt kartų mažiau negu Latvijoje, kur sveikatos priežiūros sistema yra organizuojama panašiai kaip Lietuvoje. Šioje šalyje pasirašyta 88 mln. Lt (18 mln. LVL) draudimo ligos atveju įmokų.
„Mokestinės lengvatos lėmė tai, kad šioje valstybėje sveikatos draudimas yra populiaresnis netgi už gyvybės draudimą arba draudimą nuo nelaimingų atsitikimų“,– konstatuoja p. Staigis.
Lietuviai kasmet savo sveikatai, neskaitant mokesčių, išleidžia apie 1,5 mlrd. Lt. Tokia statistika. Ir ją ne juokais nusprendė „pagerinti“ draudikai, jei tik darbdaviai susirūpins darbuotojų motyvacija ir lojalumo skatinimu.
Nuo liepos 1 d. Lietuvoje įsigaliojus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisai, darbdaviai, apdraudžiantys darbuotojus papildomu sveikatos draudimu, nuo įmokų neprivalės išskaičiuoti „Sodros“ mokesčio, arba 34%, taigi apsidraudusieji galės trečdaliu sumažinti įmonės sąnaudas.
Draudikai prognozuoja, jog dėl šios mokesčių lengvatos sveikatos draudimo rinka turėtų padvigubėti jau pirmaisiais metais. Priklausomai nuo pasirinktos draudimo sumos ir rizikų sąrašo, apdrausti darbuotoją metams kainuotų 100–3.000 Lt. Draudimo suma priklausomai nuo pasirinkto rizikų komplekto svyruos nuo 5.000 iki 40.000 Lt.
Pasak p. Staigio, sveikatos draudimą kaip motyvacijos priemonę Lietuvoje populiarina užsienio kapitalo bendrovės. Jų pavyzdžiu pradeda sekti ir didžiosios šalies įmonės. Vakarų bendrovėms būdinga ir tai, kad ten sveikatos draudimas dažniausiai naudojamas šalia kitų motyvavimo priemonių.
Sveikatos draudimas yra daug racionalesnė ir pigesnė darbuotojų skatinimo priemonė, negu tarnybinis automobilis ar kelionės į užsienio šalis, nes sveikata tiesiogiai susijusi su darbo kokybe bei efektyvumu.
Be to, šis motyvavimas labai asmeniškas, nes draudžiant nuolatinius įmonės darbuotojus kartu galima apdrausti jų šeimos narius – sutuoktinį ar vaikus.

Ne vien sviestu tepta
Draudikai pažymi, jog problema lieka profilaktinių medicinos paslaugų nepopuliarumas: išankstinės eilės pas gydytojus specialistus, ribotos galimybės rinktis gydytoją, silpnokas privačių gydymo įstaigų sektorius. Be to, nėra griežtai apibrėžtas valstybinio draudimo apmokamų paslaugų krepšelis: ne visada aišku, už kokias paslaugas moka pacientas, kurias paslaugas apmoka valstybinis draudimas.
Anot p. Staigio, kol kas nėra ir asmens motyvacijos eiti pas privatų gydytoją ir didelio mokamų medicinos paslaugų poreikio, nes nėra galimybės ofoicialiai mokėti už papildomas paslaugas valstybinėse gydymo įstaigose.
„Tai tokios paslaugos kaip konsultacijos, tyrimai, už kurias pinigus medikai dedasi į savo kišenę, o ne į Ligonių kasą. Apie tai visi šneka. Jei tai būtų oficialu, draudikai neprieštarautų“,– aiškina p. Staigis.

O piningai?
Papildomo sveikatos draudimo paslaugos Lietuvoje teikiamos nuo 2000-ųjų, tad jau yra sukaupta patirties, kaip patikrinti, ar medikai nepiktnaudžiauja galimybe papildomai uždirbti draudimo sąskaita, ar iš tiesų visos nurodytos suteiktos paslaugos ar vaistai reikalingi. Todėl sudarydamos sutartis su gydymo įstaigomis draudimo bendrovės pačios sumoka už apdraustų pacientų gydymo paslaugas.
„Gydymo įstaigoms, su kuriomis nesame sudarę sutarties, už paslaugą pirmiausia sumoka apdraustasis, o paskui mes jam kompensuojame viską, kas nurodyta pagal draudimo sutartį. Įtarę medikus piktnaudžiavimu tariamės su jais“,– aiškina p. Kamuntavičienė.
Pagal šį principą draudimo išmokas moka ir „ERGO Lietuva“.
Be to, anot p. Staigio, viena iš efektyviausių kontrolės priemonių yra tai, kad dalį sveikatos draudimo įmokos (ypač už komforto paslaugas) siūloma sumokėti pačiam draudėjui – taip jis pats priverčiamas kontroliuoti, kaip naudojami jo pinigai.
Pažangesnę atsiskaitymo už medikų paslaugas sistemą ėmė naudoti „If draudimas“, pagal sutartį su „Sampo“ banku apdraustiesiems padalijęs šio banko korteles, kuriomis ir atsiskaitoma už paslaugas. Tačiau šiuo atveju tenka dažniau kontroliuoti, ar pinigai iš tiesų naudojami pagal paskirtį.

Siūlys ir fiziniams
Kol kas privačiu sveikatos draudimu savo darbuotojus gali drausti tik įmonės. Tokio draudimo privatiems asmenims, kurių darbdaviai draudimu nesiima motyvuoti, kol kas nesiūlo nė viena draudimo bendrovė. Draudikai lūkuriuoja, kol atsiras didesnis poreikis bei palankesnė mokestinė aplinka.
VŽ duomenimis, Sveikatos ministerija jau rengia koncepciją, pagal kurią draustis papildomu sveikatos draudimu nuo 2008 m. sausio galės ir fiziniai asmenys. Manoma, jog galėtų būti kompensuojama mokestinė sveikatos draudimo įmokos dalis, panašiai kaip šiandien kompensuojama dalis gyvybės draudimo, kompiuterio pirkimo ar būsto paskolos.


Šaltinis: Dienraštis "Verslo žinios" (www.vz.lt), 2007 m. gegužės mėn. 24 d.